Liepos 25 d. Alytuje, Merkinės mūšio aikštėje Lietuvos Respublikai garbingai prisiekė virš šimto 121-osios Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso laidos karių.
„Šiandien prisiekėte Lietuvai, tai didelė garbė, o kartu ir atsakomybė, kurią prisiėmėte norėdami ją apginti. Esate istorinė jungtis tarp partizanų, kurie tuo metu davę priesaiką tokio komforto, kurį turime šiandieną, neturėjo, jie stojo į kovą už Lietuvos laisvę su viltimi, kovojo už tokią Lietuvą, kurioje mes dabar gyvename, – sveikindamas prisiekusius karius savanorius sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas.
KASP vadas padėkojo karių artimiesiems, išugdžiusiems motyvuotus sūnus ir dukras ir palaikiusius siekiant tapti kariais savanoriais.
„Ištarėt žodžius: „negailėdami jėgų ir gyvybės“, tad linkiu niekada neišsižadėti ką tik duotos priesaikos – neišduokite savęs, draugų, artimųjų. Tikrai bus sunkių akimirkų, tačiau svarbiausias Jūsų ginklas – tai Jūsų mintys ir motyvacija. Laikykite mintis „pagaląstas“ ir „užtaisytas“. Sveikinu įsiliejus į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, kurias sudaro apie 5000 karių savanorių, tapote tautos gynybinio skydo dalimi. Jums perduodu sveikinimus nuo Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų vadų. „Buvome, Esame, Būsime!“, – karius sveikino KASP vadas plk. D. Vaicikauskas.
Geriausias kurso karys j. eil. Vakaris Žogelis skaitė priesaikos žodžius ir bučiavo kovinę vėliavą, jam taip pat buvo įteikta KASP vado atminimo dovana.
Priesaikos ceremonijos metu nauji kariai savanoriai uniformines kepures pakeitė į tamsiai raudonas KASP beretes. Prieš duodami priesaiką, kariai savanoriai tris savaites dalyvavo Alytuje vykusiame Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse, kuriame susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktiškai vykdė kariams savanoriams keliamas karybos užduotis.
Birželio 23 d. Estijos savanorių pajėgų „Kaitseliit“ vado gen. mjr. Ilmar Tamm kvietimu Pernu mieste Estijos pergalės dienos renginiuose dalyvavo KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas, štabo karininkai ir KASP vėliavų grupė.
Estijos Pernu mieste šiemet surengtas karinis „Kaitseliit“ paradas – iškilmingoje rikiuotėje išsirikiavo Estijos Savanorių pajėgų daliniai, NATO sąjungininkai, Estiijos sukarintų ir paramilitarinių organizacijų atstovai. Aukščiausio lygio renginyje dalyvavo Estijos Respublikos Prezidentas Alar Karis, Estijos Seimo (Riigikogu) Pirmininkas Lauri Hussar, Estijos kariuomenės vadas gen. ltn. Andrus Merilo.
Pergalės diena Estijoje švenčiama birželio 23 d. Tai svarbi nacionalinė šventė, skirta paminėti Võnnu mūšį, kuris įvyko 1919 m. Estijos nepriklausomybės karo metu. Ši pergalė buvo labai svarbi kovoje už Estijos nepriklausomybę po Pirmojo Pasaulinio karo. Pergalės diena Estijoje – tai ne tik mūšio prisiminimas, bet ir gilesnis Estijos laisvės, vienybės ir pasididžiavimo savo šalimi simbolis.
Estijos Savanorių pajėgų arba „Kaitseliit“ vadas gen. mjr. Ilmar Tamm Pergalės dienos proga kalbėjo: „Kariai savanoriai yra mūsų pajėgų stiprybė. Jų laisva valia yra Savanorių pajėgų esmė ir varantysis variklis. Vyrai ir moterys savanoriai. Jų valia ir indėlis saugant savo namus, bendruomenę ir šalį suteikia įkvėpimo ir pasitikėjimo. Prezidentas Lennart Meri 1993 m. atkūrė tradiciją švęsti Pergalės dieną uždegant Pergalės liepsną. Estijai tai buvo garbė: atkurti birželio 23-iosios, kuri dar 1934 m. buvo paskelbta nacionaline švente, tradicijas. Tačiau tai buvo ir iššūkis: oriai švęsti savo laisvės troškimą, turint ribotus to meto išteklius. Šiandienos laikai kelia kitokių iššūkių. Tačiau, kaip ir tada, mes galime tai padaryti! Stovėdamas čia, Pernu, Estijos Respublikos gimtinėje, ir žvelgdamas į šias eiles, mūsų savanorius krašto gynėjus, NATO partnerius taip pat kaimyninių Baltijos šalių Savanoriškų pajėgų atstovus, drįstu teigti, kad mums niekada nebereikės atkurti jokių tradicijų, nes neleisime joms nutrūkti.”
Birželio 13-15 dienomis Rūdninkų kariniame poligone įvyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų jau 12-ąjį kartą organizuotos Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos. Dėl geriausiųjų vardo varžėsi pėstininkų skyriai iš visų KASP rinktinių, taip pat svečių teisėmis skyriai iš Lietuvos Šaulių sąjungos ir Lietuvos karo akademijos taip pat svečių iš užsienio skyriai: Danijos „Home Guard“, Latvijos „Zemessardze“, Estijos „Kaitseliit“ ir Lenkijos „Wojska Obrony Terytorialnej“.
Pirmosios Geriausio pėstininkų skyriaus varžybų vietos nugalėtojais šiemet tapo 604 pėstininkų kuopos (Telšiai) skyrius iš Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės. Šis skyrius jau antrus metus iš eilės (būdamas tokios pačios sudėties kaip ir pernai) laimi KASP GPSV. Skyriaus vadas – vyr. ltn. Julius Svirušis.
Antrąją vieta užėmė 302 pėstininkų kuopos (Gargždai) skyrius iš Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės. Skyrius vadas – srž. Gintaras Kuizinas.
Trečiąją vietą iškovojo Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės 810 kuopos (Vilnius) skyrius. Skyriaus vadė – ltn. Rugilė Katinaitė.
Karius KASP vado vardu pasveikino Didžiosios Kovos rinktinės vadas plk. ltn. Gintautas Ciesiūnas. o KASP vyr. puskarininkis srž. mjr. Rolandas Adžgauskas įteikė KASP Geriausio pėstininkų skyriaus varžybų nugalėtojų pagrindinį pereinamąjį prizą.
„Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos dar kartą įrodė mūsų karių profesionalumą, ryžtą ir gebėjimą veikti kaip darni komanda. Pagrindiniai pratybų tikslai – vertinti fizinį pasirengimą ir taktinius įgūdžius, patikrinti skyrių gebėjimą veikti įvairiu paros metu, patiriant fizinį krūvį, buvo visiškai pasiekti, – sakė KASP vyr. puskarininkis srž. mjr. R. Adžgauskas, dėkodamas visiems dalyviams už pastangas ir sveikindamas nugalėtojus, – jiems noriu palinkėti kariškos sėkmės jau Sausumos pajėgų Geriausio pėstininkų skyriaus varžybose“
Per dvi dienas varžybų dalyviai turėjo atlikti kovinio šaudymo, granatos metimo, netiesioginės ugnies iškvietimo ir koregavimo, sparčiojo žygio, šliaužimo, karinės technikos ir taktinių ženklų atpažinimo, jėgos, taktinės medicinos, CBRN – cheminės, biologinės, radiologinės ir branduolinės saugos, išgyvenimo, pastabumo, ginklų valdymo, kliūčių įveikimo, inžinerijos, reakcijos į kontaktą ir kitas užduotis, iš viso 20 vertinamų. Visoms komandoms užduočių įveikimui buvo skirta 30 min., o atlikus užduotį, per 30 min. skyriai turėjo nužygiuoti iki kitos užduoties vietos, todėl varžybose pėstininkams prireikė greičio, sumanumo, ištvermės ir darnaus komandinio darbo. Įveikdami užduotis, tarp rungčių kariai turėjo nužygiuoti ne mažiau kaip 35 km.
Pirmųjų trijų KASP GPSV vietų nugalėtojai tradiciškai užsitikrina galimybę dalyvauti Sausumos pajėgų Geriausio pėstininkų skyriaus varžybose.
Savanorių pajėgų pėstininkų skyrių kariai, dalyvaudami varžybose, atspindi Lietuvos kariuomenės vertybes – ištikimybę, kovos dvasią, iniciatyvumą ir profesionalumą, kurios padeda atkakliai rungtis ir nugalėti.
Gegužės 24 dieną Žemaičių rinktinėje vyko Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos, kurių metu skyriai demonstravo savo fizinį pasirengimą, taktinį mąstymą, gebėjimą veikti komandoje ir ištvermę sudėtingose sąlygose. Po įtemptos ir atkaklios kovos paaiškėjo stipriausi: 1 vietą iškovojo 302 pėstininkų kuopa; 2 vietą užėmė 306 pėstininkų kuopa;3 vieta atiteko 301 pėstininkų kuopai. GPSV stiprina karių savanorių vienybę ir pasirengimą vykdyti užduotis tiek taikosmetu, tiek krizės atveju.
Žemaičių rinktinė uždarė Geriausio pėstininkų skyriaus varžybų ratą, vykusį visose KASP rinktinėse: išaiškinti visi Geriausi skyriai pajėgų rinktinėse . Jau greitai visų laukia KASP Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos, įvyksiančios birželio 13-15 dienomis.
2025 m. gegužės 21 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje menėje, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-ojoje rinktinėje įvyko rinktinės vyriausiojo puskarininkio pasikeitimo ceremonija, kurios metu srž. mjr. Artūrą Miklušį pakeitė vrš. Andrius Samusevas.
Šventinėje rikiuotėje dalyvavo KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas, rinktinės vadas plk. ltn. Egidijus Morkūnas, visų rinktinės padalinių štabo ir kuopų atstovai su velukais ir kiti svečiai.
Į karo mokslus JAV išvykstantis Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. A. Miklušis puskarininkio galios simbolį, spontoną, perdavė naujai paskirtam rinktinės vyriausiajam puskarininkiui vrš. Andriui Samusevui.
Vrš. A. Samusevas yra Lietuvos kariuomenės veteranas, nuo 1996 metų iki dabar nuosekliai praėjęs visas eilinio kario ir puskarininkio pakopas. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje Vytauto Didžiojo atskirajame jėgerių batalione, kaip šauktinis pradėjo 1996 m. rudenį.
Viršila sukaupė didelę profesinę patirtį, daug dirbo su kariais, užsirekomendavo kaip kompetetingas lyderis, taip pat kvalifikuotas instruktorius, tarnavo Jėgerių batalione, Puskarininkių mokykloje, dalyvavo tarptautinėse operacijojes Irake, Kosove, Malyje. Beveik dešimt metų atidavė tarnybai Dariaus ir Girėno rinktinėje. Praėjo pakopas nuo kario savanorio – skyriaus vado iki kuopininko. Vrš. A. Samusevas yra ne kartą skatintas bei apdovanotas įvairiomis padėkomis ir medaliais. Nuo 2019 m. iki dabar ėjo Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 203 pėstininkų kuopos kuopininko pareigas.
Gegužės 16 d. Kalniškės mūšio vietoje (Lazdijų r. Kalniškės miške) įvyko 119-osios Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso (BKSĮK) karių laidos priesaikos ceremonija.
Priesaikos vieta Kalniškės miške pasirinkta neatsitiktinai: gegužės 16 dieną sukanka 80 metų nuo garsiojo pokario meto partizanų mūšio su NKVD smogikais.
Tris savaites trukusį BKSĮK baigę kariai prisiekė Lietuvos Respublikai ir iškilmingos ceremonijos metu dėvėtas uniformines kepures pakeitė į tamsiai raudonas KASP beretes.
Prieš duodami priesaiką, kariai savanoriai tris savaites treniravosi Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos Mokomojo pulko organizuojamame Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse, kur susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktiškai vykdė kariams savanoriams keliamas karybos užduotis.
Geriausiu 119-osios BKSĮK laidos kariu išrinktas j. eil. Gustas Keturakis iškilmingos priesaikos ceremonijos metu skaitė priesaikos žodžius ir bučiavo KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kovinę vėliavą, vėliau kariui įteikta KASP vado dovana.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavęs Krašto apsaugos Savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas pasveikino prisiekusius karius ir pabrėžė, kad jie atstovauja ketvirtąją savanorių kartą ir tęsia pirmųjų trijų kartų tradicijas. „Turim prabangą gyventi laisvoje Lietuvoje, kurią apgynė ir užtarnavo trys ankstesnės savanorių kartos. Jūsų prievolė – duotą priesaiką išlaikyti, kad Lietuva būtų tokia, kokioje mes ir mūsų artimieji norime gyventi. Esame istorinėje Kalniškės mūšio vietoje. Prieš 80-ešimt metų 1945 m. gegužės 16 d. panašaus dydžio būrys ištesėjo priesaikos žodžius ir gynė savo kraštą, žuvo arba buvo ištremti. Linkiu, kad jūsų priesaikos žodžiai įsirėžtų į atminti ir širdį, ir netektų jos sulaužyti“, – sake KASP vadas.
Prisiekę kariai savanoriai tolimesnę tarnybą atliks savo rinktinių padaliniuose pagal gyvenamąją vietą, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: čia toliau bus ugdomi karių įgūdžiai, būtini ginant valstybę.
Jau tapo tradicija priesaikos Lietuvos Respublikai ceremonijas organizuoti svarbiose mūsų šalies istorinėse vietose. Kalniškės mūšio vietoje prieš 80 metų vyko vienas didžiausių partizaninių mūšių Lietuvoje. 1945 metų gegužės 16 dieną puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno vadovaujami partizanai atkakliai priešinosi kelis kartus gausesniam NKVD kariuomenės pulkui. Mūšio metu žuvo 44 partizanai, kurie buvo žiauriai išniekinti ir palikti Simno turgaus aikštėje, vėliau užkasti prie Simno ežero. Žuvusių partizanų palaikai 1989-aisias garbingai palaidoti Simno kapinėse, 1991 metais Kalniškės miške mūšio vietoje ant Meškakalnio kalvos pastatytas paminklas žuvusiems partizanams, kur kasmet prisimenami ir pagerbiami tie, kurie už Lietuvą atidavė brangiausią – savo gyvybes.
Dešimtys alinančių žygio kilometrų, daugybė netikėtų užduočių ir valia nugalėti – Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos parodė, kas yra verti stipriausiųjų titulo! Praėjusį savaitgalį – balandžio 25 – 27 dienomis KASP rinktinėse visoje Lietuvoje vyko Savanorių pajėgų rinktinių geriausio pėstininkų skyriaus varžybos, kuriose varžėsi stipriausi pėstininkų skyriai!
Jau tradicija tapusiose varžybose kariai savanoriai demonstravo savo jėgą, ištvermę bei sumanumą gausybėje kariškų rungčių, tarp kurių – kovinis šaudymas, ginklų ardymas ir surinkimas apsunkintomis sąlygomis, taktinė medicina mūšio sąlygomis, kovinės technikos atpažinimas, spartusis žygis, vandens kliūčių įveikimas. Visos varžybų rungtys reikalavo ne tik fizinės ištvermės, tačiau ir psichologinio atsparumo, o svarbiausia – komandinio darbo, juk ne veltui sakoma, jog vienas lauke – ne karys!
Drauge su kariais savanoriais varžybose svečio teisėmis dalyvavo ir skyriai iš Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų Lietuvos kariuomenės vienetų, taip Lenkijos ginkluotųjų pajėgų 1-osios Teritorinės gynybos brigados.Sveikiname visus varžybų nugalėtojus, kurių laukia sekantis išbandymas – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos, kuriose susigrums geriausi skyriai iš visų KASP rinktinių!
Nuotraukų autoriai – vyr. srž. Vaiga Gaižauskienė, srž. Sergejus Smekajevas, gr. Andrius Jankauskas, vyr. eil. Erika Čebatorienė, Asta Kazlauskienė
Balandžio 27 dieną, sekmadienį, Marijampolėje Dainavos apygardos 1-oji rinktinė minėjo 34-ąsias įkūrimo metines. Šia proga Kazlų Rūdos bei Marijampolės savivaldybių teritorijose vyko Geriausio pėstininkų skyrių varžybos, o sekmadienį Marijampolėje organizuota šventinė karių rikiuotė.
Šeštadienį startavę brg. gen. K. Veverskio poligone, dešimt rinktinės pėstininkų skyrių dvi dienas varžėsi dėl Geriausio pėstininkų skyriaus vardo. Svečių teisėmis dalyvavo kariai iš Lenkijos Respublikos 1-osios Teritorinės gynybos brigados ir Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos 4-osios rinktinės šaulių skyrius. Pėstininkų skyriai rungėsi vykdydami įvairias individualias ir kolektyvines užduotis. Varžybų dalyviai turėjo atlikti karo topografijos, kovinio šaudymo, sparčiojo žygio, medicinos, sužeistųjų transportavimo, išgyvenimo, ginklų valdymo, kliūčių įveikimo, inžinerijos bei kitas jėgos ir ištvermės reikalaujančias užduotis. Kasmet vykstančiose varžybose yra vertinamas karių gebėjimas vykdyti paskirtas užduotis pagal nustatytus standartus, stiprinamos Sausumos pajėgų tradicijos ir plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais. Geriausias rinktinės pėstininkų skyrius deleguojamas varžytis dėl Geriausio Savanorių pajėgų pėstininkų skyriaus vardo.
Šiemet geriausius rezultatus pavyko parodyti 102 pėstininkų kuopos skyriui. Antri – 108 (Lazdijų) kuopos kariai, o trečiąją vietą laimėjo – 109 (Druskininkų) kuopos komanda.
Marijampolės Sūduvos gimnazijos stadione vyko karinės technikos, ginkluotės, ekipuotės paroda, kario profesijos pristatymas, įvairios karinės veiklos visuomenei, Sausumos pajėgų orkestro pasirodymas. Iškilmingos rikiuotės metu prisiminta rinktinės istorija, apdovanoti geriausi rinktinės kariai bei Geriausio rinktinės pėstininkų skyriaus varžybų nugalėtojai.
Šventinėje rikiuotėje karius pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas. Jis akcentavo Trijų kartų karių savanorių indėlį ginant mūsų valstybingumą ir šalies laisvę. „Esate ketvirtoji savanorių karta. Linkiu su didele motyvacija ir pasiryžimu įveikti visas kliūtis, kaip tai darė Nepriklausomybės kovų savanoriai, partizanai ir 1990-aisiais atkurtos Lietuvos stoję ginti savanoriai“.
Renginyje taip pat dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Lenkijos Respublikos 1-osios teritorinės gynybos 12 bataliono vadovybė, karinių ir sukarintų struktūrų, visuomeninių organizacijų atstovai, rinktinės kariai ir jų artimieji, marijampoliečiai ir miesto svečiai.
Dainavos rinktinės vadas plk. ltn. Mindaugas Jančiukas pasveikino visus su švente, padėkodamas kariams už aukštą motyvaciją, profesionalumą ir atsidavimą tarnybai besirengiant Tėvynės gynybai, negailint savo jėgų ir laiko bei palinkėjo stiprybės, ryžto, atkaklumo, tikėjimo ir drąsos semtis iš 1991-ųjų metų savanorių.
Dainavos rinktinės kūrimosi ištakų reikėtų ieškoti dar prieš 1991 metus, kai pirmieji savanoriai ėjo ir registravosi pas tuometinius komendantūros darbuotojus. 1991 metais balandžio 17 dieną Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu buvo įkurta Alytaus apskrities teritorinės gynybos rinktinė. Rinktinės vadu paskirtas Arūnas Dudavičius. 1992 metais kovo 11 dieną rinktinei įteikta kovinė vėliava. 1999 metais sausio 15 dieną Krašto apsaugos ministro įsakymu Alytaus rinktinei suteiktas Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos vardas. Vykstant reorganizacijai nuo 2005 metų spalio 1 dienos Dainavos rinktinei priskirtos buvusios Tauro apygardos 4-osios rinktinės trys kuopos.
Sausio 17 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėjo 34-ąsias įkūrimo metines Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje. Iškilmingos karių rikiuotė metu, kurioje dalyvavo visų Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių būriai su kovinių vėliavų grupėmis, taip pat KASP užsienio partneriai – Latvijos, Estijos, Lenkijos savanorių pajėgų vėliavų grupės. Savanorių pajėgas sveikino aukšti Lietuvos Respublikos Seimo ir Karšto apsaugos ministerijos vadovybės atstovai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, pajėgų, vienetų bei KASP rinktinių vadai ir kariai.
LR Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikinimo kalboje išsakė didžiavimąsi KASP, visais kariais savanoriais, pasirengusiais bet kurią akimirką ginti Lietuvą: „Savanoriai mūsų tautos istorijoje užima ypatingą vietą. Dabartiniame kontekste, kai laisvės ir nepriklausomybės sąvokos, matant vykstantį karą Ukrainoje, įgauna naują, itin jautrią reikšmę savanorių indėlis krašto gynyboje tampa nepamatuojamai svarbus. Esate neatsiejama Lietuvos kariuomenės dalis ir garantas, kad jūsų budėjimas laisvės sargyboje ir stipri kovotojų dvasia bus stipresnė už bet kokį agresorių.“
Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis KASP karius įvardijo kaip ryžtingiausią visuomenės dalį, o Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras prisiminė KASP įkūrimo aplinkybes: „Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba ir kariai savanoriai susibūrė ginti Lietuvos laisvės daug anksčiau – sudėtingu 1991 metų pirmųjų sausio dienų metu. Tai žmonės, kurie susibūrė ir susikūrė, kaip parlamento ir kitų svarbių objektų gynėjai – 34 metai prabėgo nuo lemtingų sausio įvykių, kai išgirdę Tėvynės šauksmą, ginkluoti tuo, kas pakliuvo po ranka, savanoriai stojo ginti Tėvynės laisvės prieš kruviną ir negailestingą okupantą. Per daugiau nei tris dešimtmečius Krašto apsaugos savanorių pajėgos augo, stiprėjo ir brendo kaip neatskiriama Lietuvos kariuomenės dalis su aiškiomis funkcijomis ir aiškia užduotimi. Esu dėkingas Jūsų šeimų nariams ir darbdaviams, kurie sudaro sąlygas jūsų laiką skirti prasmingai misijai. Pajėgų įkūrimo metinių proga linkiu visiems ištvermės, kuo geriausios sėkmės tiek darbuose, tiek šeimose, tiek stiprinant ir puoselėjant mūsų Tėvynę Lietuvą.“
Rikiuotės metu naujai paskirtam KASP vyriausiam puskarininkiui srž. mjr. Rolandui Adžgauskui buvo įteiktas simbolinis puskarininkio atributas – spontonas, trumpakotė ietis su plačiu ir puošniu antgaliu. Taip pat renginyje buvo apdovanota 2024 metų geriausia savanorių kuopa, kurios vadui įteiktas pereinamasis prizas – atkurtas istorinis XIV amžiaus kalavijas, taip pat bus apdovanoti geriausi praėjusiųjų metų KASP darbdaviai.
Iškilmingo minėjimo metu tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas ir padėtos gėlės ant karių savanorių kapų. Krašto apsaugos savanorių pajėgų rikiuotę užbaigė trys salvės, iššautos iš istorinės KASP patrankos.
Dienos eigoje KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas pasirašė Trijų Baltijos šalių savanorių pajėgų bendradarbiavimo sutartis su Latvijos „Zemessardze“ bei Estijos „Kaitseliit“ savanorių pajėgų vadais, o su Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų 1-osios teritorinės brigados vadu – dvišalę bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomas karių dalyvavimas bendruose karinio rengimo, sporto ir kituose renginiuose. „Tai, ką mes darome kartu atneša mūsų piliečiams daugiau saugumo, dokumentai ant kurių šiandien sudedame savo parašus – tai veiksmai, o ne skambios kalbos. Veikimas yra mūsų savanoriškųjų pajėgų tapatybė ir identitetas, mes kartu treniruojamės ir tobulėjame, ir tai yra mūsų karinės šeimos esmė. Pasirašėme ką sutarėme pasirašyti ir tegu sutartys virsta veiksmais: tegu Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos kariai savanoriai kuo daugiau kartu treniruojasi, kad prireikus, atėjus tam laikui, kurio nei vienas nelaukiame, būtume tam pasirengę kaip kaimynai, kaip broliai ir sesės kare. Ir surėmę pečius kovotume“, – po sutarčių pasirašymo kalbėjo plk. D. Vaicikauskas.
34-ųjų įkūrimo metinių proga KASP vadas apdovanojo Garbės savanorius ir įteikė jiems Garbės savanorio ženklelius. Garbės savanorio vardą, dėka pavyzdingos ir ilgametės tarnybos užsitarnavo: št. srž. Ričardas Ruškys iš KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės, vyr. srž. Olegas Krivonos iš KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės, srž. Kęstutis Kasauskas iš Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės, srž. Deividas Žemaitis iš Vyčio apygardos 5-osios rinktinės ir vyr. eil. Saulius Vaitkevičius iš Dainavos apygardos 1-osios rinktinės.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas. Šiuo metu KASP tarnauja 5600 karių savanorių, kurie dalyvauja kariniame rengime dažniausiai savaitgaliais, todėl gali suderinti tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.
