Leidinys "SAVANORIS"

Žyma: Kariai savanoriai

  • Savanorių žaidynėmis pradėtos minėti 35-osios KASP įkūrimo metinės!

    Savanorių žaidynėmis pradėtos minėti 35-osios KASP įkūrimo metinės!

    Birželio 28-29 d. Zarasų rajone, surengtos jubiliejinės Savanorių sporto žaidynės – kuriomis simboliškai pradedama minėti artėjanti KASP 35-ųjų įkūrimo metinių sukaktis.

    Paskutinįjį birželio savaitgalį, KASP kariai iš visos Lietuvos petys į petį su NATO sąjungininkais iš Latvijos nacionalinės gvardijos (lat. Zemessardze), Lenkijos Teritorinės kariuomenės, JAV kariais bei Šaulių Sąjungos atstovais varžėsi 9-ose rungtyse: Kovinio šaudymo, svarsčių kilnojimo, funkcinio sporto, granatų metimo, moterų karinės penkiakovės, krepšinio 3×3, galiūnų, virvės traukimo rungtyse bei šaudymo varžybose, į kurią buvo deleguotos rinktinių vadovybių komandos. Taip pat 3-ose nekonkursinėse rungtyse, organizuotuose Vilniaus įgulos arininkų Ramovės ir šių metų žaidynių šeimininkų – KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės karių.

    Susumavus varžybų rezultatus, 35-osiose Savanorių žaidynėse 1-ąją vietą iškovojo – Didžiosios Kovos rinktinės komanda, 2-osios vietos prizas atiteko šių žaidynių organizatoriams – Vyčio rinktinės komandai, 3-iąją vietą užėmė Dariaus ir Girėno rinktinės komanda.

    „Savanorių žaidynės – 35 metus gyvuojanti tradicija, gimusi dar 1991 m. iš valios pademonstruoti ryžtą ginti valstybę. Be galo džiaugiuosi, kad kartu mes galime puoselėti šią tradiciją. Geri sportiniai rezultatai yra svarbu, tačiau šios žaidynės – tai ir daugiau nei sportas. Tai reiškinys, kur stiprėja karių vienybės jausmas, atsakomybė už savo rinktinę ir visą Pajėgų bendruomenę. Todėl drąsiai galiu teigti, kad dėka jūsų visų, šios žaidynės tapo karių savanorių kovos dvasios simboliu. XXXV Savanorių žaidynės tai liudijimas apie ilgametes tradicijas, bendrystę ir nenutrūkstamą ryžtą siekti aukštų rezultatų,“ – sakė KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas, sveikindamas nugalėtojus ir dėkodamas kariams už dalyvavimą žaidynėse.

    Savanorių žaidynės – tai daugiau nei tik fizinio pasirengimo varžybos. Tai viena seniausių ir unikaliausių tradicijų visoje Lietuvos kariuomenėje. Žaidynės, kurios pirmą kartą surengtos dar pačioje Savanorių pajėgų gyvavimo pradžioje, tapo ryškiu savanoriškumo, bendrystės ir pasiryžimo ginti Tėvynę simboliu.

    Žaidynių tradicija, gyvuojanti jau 35-erius metus, yra neatsiejama nuo Savanorių pajėgų tapatybės. Žaidynėmis siekiama skatinti karių fizinį aktyvumą, populiarinti sportą ir kūno kultūrą tarp karių savanorių bei profesinės karo tarnybos karių, tuo pačiu stiprinant jų fizinį pasirengimą, ištvermę ir gebėjimą veikti komandoje. Varžydamiesi, kariai ne tik kovoja dėl pergalių, bet ir kuria ilgalaikius ryšius, dalijasi patirtimi bei ugdo pasididžiavimą savo tarnyba.

    Tradiciškai kasmet žaidynes organizuoja vis kita rinktinė, jos vyksta skirtingose Lietuvos vietose. Šiemet Savanorių žaidynių šeimininkai KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai uždarymo ceremonijoje žaidynių vėliavą perdavė Didžiosios Kovos apygardos 8-ąjai rinktinei, (Vilnius).

    Gr. Michail Lysenko nuotraukos

  • Estijos pergalės dienos minėjime dalyvavo KASP vėliavų grupė

    Estijos pergalės dienos minėjime dalyvavo KASP vėliavų grupė

    Birželio 23 d. Estijos savanorių pajėgų „Kaitseliit“ vado gen. mjr. Ilmar Tamm kvietimu Pernu mieste Estijos pergalės dienos renginiuose dalyvavo KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas, štabo karininkai ir KASP vėliavų grupė.

    Estijos Pernu mieste šiemet surengtas karinis „Kaitseliit“ paradas – iškilmingoje rikiuotėje išsirikiavo Estijos Savanorių pajėgų daliniai, NATO sąjungininkai, Estiijos sukarintų ir paramilitarinių organizacijų atstovai. Aukščiausio lygio renginyje dalyvavo Estijos Respublikos Prezidentas Alar Karis, Estijos Seimo (Riigikogu) Pirmininkas Lauri Hussar, Estijos kariuomenės vadas gen. ltn. Andrus Merilo.

    Pergalės diena Estijoje švenčiama birželio 23 d. Tai svarbi nacionalinė šventė, skirta paminėti Võnnu mūšį, kuris įvyko 1919 m. Estijos nepriklausomybės karo metu. Ši pergalė buvo labai svarbi kovoje už Estijos nepriklausomybę po Pirmojo Pasaulinio karo. Pergalės diena Estijoje – tai ne tik mūšio prisiminimas, bet ir gilesnis Estijos laisvės, vienybės ir pasididžiavimo savo šalimi simbolis.

    Estijos Savanorių pajėgų arba „Kaitseliit“ vadas gen. mjr. Ilmar Tamm Pergalės dienos proga kalbėjo: „Kariai savanoriai yra mūsų pajėgų stiprybė. Jų laisva valia yra Savanorių pajėgų esmė ir varantysis variklis. Vyrai ir moterys savanoriai. Jų valia ir indėlis saugant savo namus, bendruomenę ir šalį suteikia įkvėpimo ir pasitikėjimo. Prezidentas Lennart Meri 1993 m. atkūrė tradiciją švęsti Pergalės dieną uždegant Pergalės liepsną. Estijai tai buvo garbė: atkurti birželio 23-iosios, kuri dar 1934 m. buvo paskelbta nacionaline švente, tradicijas. Tačiau tai buvo ir iššūkis: oriai švęsti savo laisvės troškimą, turint ribotus to meto išteklius. Šiandienos laikai kelia kitokių iššūkių. Tačiau, kaip ir tada, mes galime tai padaryti! Stovėdamas čia, Pernu, Estijos Respublikos gimtinėje, ir žvelgdamas į šias eiles, mūsų savanorius krašto gynėjus, NATO partnerius taip pat kaimyninių Baltijos šalių Savanoriškų pajėgų atstovus, drįstu teigti, kad mums niekada nebereikės atkurti jokių tradicijų, nes neleisime joms nutrūkti.”

    Karri Kaas nuotraukos

  • Prisikėlimo rinktinės įkūrimo metinių rikiuotės metu prisiekė ir nauja Komendantinių vienetų karių laida

    Prisikėlimo rinktinės įkūrimo metinių rikiuotės metu prisiekė ir nauja Komendantinių vienetų karių laida

    Birželio 4 d., Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštėje įvyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 34-ųjų įkūrimo metinių minėjimo ir Bazinio komendantinių vienetų karių rengimo kurso baigimo ir priesaikos ceremonija.

    Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius, Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas, Šiaulių įgulos vadas plk. ltn. Eligijus Rukšnaitis, Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis karo kapelionas plk. ltn. Virginijus Veilentas, Šiaulių įgulos karinių ir sukarintų vienetų vadai, komendantinių vienetų karių artimieji ir kiti garbingi svečiai.

    Iškilmingos rikiuotės metu, Bazinio komendantinių vienetų karių rengimo kursą baigę kariai prisiekė ne tik ištikimai tarnauti savo šaliai, vykdyti vadų įsakymus, bet ir negailėdami jėgų ir net gyvybės ginti savo Valstybę, jos Laisvę ir Nepriklausomybę. Visų prisiekiančiųjų karių vardu skaityti priesaikos tekstą ir garbė pagerbti dalinio kovinę vėliavą buvo suteikta j. eil. Aurimui Černiauskui, kuris buvo išrinktas geriausiu kursantu. Taikliausia kurso kare tapo j. eil. Laima Vakrinaitė, vyriausias kurso karys j. eil. Albinas Klimas. Iš viso kursą baigė ir prisiekė 70 karių.

    Sveikindama prisiekusius karius KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadė mjr. Lina Jieznienė kalbėjo:

    „Šiandien – ypatinga diena. Jūs stovite karinėje rikiuotėje ir žengėte vieną iš svarbiausių žingsnių – prisiekėte Tėvynei. Ši priesaika tai pažadas ginti Lietuvą. Pasirinkote kario kelią. Tebūnie ši diena įkvėpimas kiekvienam iš jūsų toliau eiti šiuo keliu – sąmoningai, išdidžiai ir drąsiai.“

    Prisikėlimo rinktinėje viena komendantinių vienetų karių laida keičia kitą. Birželio 5 d. į mokymus atvyko nauja pilietiškai nusiteikusių, būsimųjų komendantinių vienetų karių grupė. Iš viso – 75 asmenys. 10 dienų trunkančio kurso metu jie įgis arba atnaujins individualius karinius įgūdžius, susipažins su Lietuvos kariuomenės ginkluote, statutais, taktika ir topografija.

    Komendantiniams vienetams karo metu yra numatytos šios funkcijos: svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas bei evakuacijos procesų užtikrinimas ir kt.

    Apžvelgiant 34-ius KASP Prisikėlimo rinktinės gyvavimo metus, galima didžiuotis stipria augančios naujos karių savanorių kartos dvasia. Kariai yra gerai motyvuoti, kaupia patirtį, dalyvauja tarptautinėse pratybose ir operacijose, tobulinasi įvairiuose kursuose, yra užsitarnavę visuomenės bei NATO partnerių pasitikėjimą. Prisikėlimo rinktinės kariai yra pasirengę valstybės ginkluotajai gynybai, taikos meto užduotims ir dalyvavimui tarptautinėse operacijose.

    Pirmuoju tuometinės Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Šiaulių rinktinės vadu 1991 m. buvo paskirtas Rimantas Jurgaitis. Suformuotoms kuopoms Šiaulių mieste vadovavo Antanas Kliunka ir Gintaras Balakas, Šiaulių rajone – Juozas Griguola, Kelmėje – Andrėjus Ralovėcas (pirmasis vadas R. Jurgaitis), Telšiuose – Petras Milkintas. Vėliau susikūrė kuopos Akmenėje (vadas Stasys Krištopaitis), Radviliškyje (Vilmantas Verpetinskas), Joniškyje (Identas Adomaitis), Pakruojyje (Vytautas Jukna), Šiaulių mieste – 3-ioji kuopa (vadas Kastytis Satkauskas), Akmenėje – 2-oji (Albertas Sadauskas), Telšiuose – 2-oji (Alvydas Jokšas).

    Rinktinės karius 34-ojo gimtadienio proga pasveikino Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadė mjr. Lina Jieznienė:

    „Minėdami rinktinės įkūrimo metines, stovime ant tvirto 34-erių metų pamato. Vos atkūrus Nepriklausomybę į šią savanorių rinktinę susibūrė žmonės, kurie nelaukė nurodymų, o pirmieji išdrįso stoti į Tėvynės gynėjų gretas. Šiandien, minint 34-ąsias rinktinės įkūrimo metines, pažvelkime ne tik atgal, bet ir į ten, kur esame dabar. Į misiją, kuri tęsiasi, į pareigą, kuri nesibaigia. Mes dar turime ką nuveikti. Ačiū už jūsų pasiryžimą, už jūsų ištikimybę, už jūsų tylų, bet nepajudinamą pasiaukojimą. Tegul Prisikėlimo dvasia visada gyvena jūsų širdyse!“

    Vrš. Vaidoto Česlovo Vasilkevičiaus ir Prisikėlimo rinktinės nuotraukos

  • Žemaičių rinktinėje paaiškėjo GPSV nugalėtojai

    Žemaičių rinktinėje paaiškėjo GPSV nugalėtojai

    Gegužės 24 dieną Žemaičių rinktinėje vyko Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos, kurių metu skyriai demonstravo savo fizinį pasirengimą, taktinį mąstymą, gebėjimą veikti komandoje ir ištvermę sudėtingose sąlygose. Po įtemptos ir atkaklios kovos paaiškėjo stipriausi: 1 vietą iškovojo 302 pėstininkų kuopa; 2 vietą užėmė 306 pėstininkų kuopa;3 vieta atiteko 301 pėstininkų kuopai. GPSV stiprina karių savanorių vienybę ir pasirengimą vykdyti užduotis tiek taikosmetu, tiek krizės atveju.

    Žemaičių rinktinė uždarė Geriausio pėstininkų skyriaus varžybų ratą, vykusį visose KASP rinktinėse: išaiškinti visi Geriausi skyriai pajėgų rinktinėse . Jau greitai visų laukia KASP Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos, įvyksiančios birželio 13-15 dienomis.

    J. eil. Sauliaus Urbono nuotraukos

  • Aukštaitijoje baigėsi pratybos „Tvirtas Skydas 5“

    Aukštaitijoje baigėsi pratybos „Tvirtas Skydas 5“

    Gegužės 18 d. baigėsi Vyčio rinktinės atsakomybės rajone (Panevėžio regione) vykusios pratybos „Tvirtas Skydas 5“ („Strong Shield 5“), kuriose dalyvavo daugiau nei 1000 karių iš Lietuvos, tame tarpe ir Šaulių sąjungos bei NATO sąjungininkai iš Latvijos bei Portugalijos karinių pajėgų.

    Pratybose „Tvirtas skydas 5“ Vyčio rinktinės kariai treniravosi planuoti ir vykdyti gynybos operacijas. Buvo siekiama įgyti reikiamų įgūdžių planuoti, ruoštis ir vykdyti gynybos operacijas pagal krašto apsaugos planus, efektyviai bendradarbiaujant ir koordinuojant veiksmus su padaliniais, veikiančiais kartu arba toje pačioje veiklos zonoje. Pratybose buvo įvertinti rinktinės štabo ir pėstininkų kuopų skyrių įgūdžiai bei sąveiką su kitais Lietuvos kariuomenės vienetais ir sąjungininkais.

    Pratybų „Tvirtas skydas 5“ metu didelis dėmesys buvo skirtas civilinės ir karinės sąveikos stiprinimui. Civilinėje aplinkoje bendradarbiaudami su įvairiomis valstybės, savivaldybių institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis bei privačiu sektoriumi, Vyčio rinktinės nekinetinių operacijų kariai treniravosi vykdyti jiems iškeltas užduotis.

    Vertinamosiose pratybose taip pat buvo treniruojamasi vykdyti sužeistųjų mūšio lauke evakuacijos užduotis. Išskleistame Rolė 1 medicinos būryje KASP bei Šaulių sąjungos medikai ir paramedikai evakuotiems „sužeistiesiems“ kariams suteikinėjo skubią medicininę pagalbą, stabilizuodami jų būklę ir taip išsaugodami gyvybę. Pagal išankstinį susitarimą, „sunkiai sužeisti“ kariai buvo transportuojami į civilinę ligoninę ir perduodami vietos medikams.

    Vertinamųjų pratybų „Tvirtas skydas“ formatas yra Savanorių pajėgų dalinio – rinktinės trejų metų karinio rengimo ciklo finalinė dalis ir galimybė pasitikrinti, įvertinti, kaip konkrečios rinktinės kariai yra pasirengę savo krašto gynybai.

    Gr. Michail Lysenko nuotraukos

  • Kariai savanoriai prisiekė Lietuvai istorinėje Kalniškės mūšio vietoje

    Kariai savanoriai prisiekė Lietuvai istorinėje Kalniškės mūšio vietoje

    Gegužės 16 d. Kalniškės mūšio vietoje (Lazdijų r. Kalniškės miške) įvyko 119-osios Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso (BKSĮK) karių laidos priesaikos ceremonija.

    Priesaikos vieta Kalniškės miške pasirinkta neatsitiktinai: gegužės 16 dieną sukanka 80 metų nuo garsiojo pokario meto partizanų mūšio su NKVD smogikais.

    Tris savaites trukusį BKSĮK baigę kariai prisiekė Lietuvos Respublikai ir iškilmingos ceremonijos metu dėvėtas uniformines kepures pakeitė į tamsiai raudonas KASP beretes.

    Prieš duodami priesaiką, kariai savanoriai tris savaites treniravosi Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos Mokomojo pulko organizuojamame Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse, kur susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktiškai vykdė kariams savanoriams keliamas karybos užduotis.

    Geriausiu 119-osios BKSĮK laidos kariu išrinktas j. eil. Gustas Keturakis iškilmingos priesaikos ceremonijos metu skaitė priesaikos žodžius ir bučiavo KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kovinę vėliavą, vėliau kariui įteikta KASP vado dovana.

    Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavęs Krašto apsaugos Savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas pasveikino prisiekusius karius ir pabrėžė, kad jie atstovauja ketvirtąją savanorių kartą ir tęsia pirmųjų trijų kartų tradicijas. „Turim prabangą gyventi laisvoje Lietuvoje, kurią apgynė ir užtarnavo trys ankstesnės savanorių kartos. Jūsų prievolė – duotą priesaiką išlaikyti, kad Lietuva būtų tokia, kokioje mes ir mūsų artimieji norime gyventi. Esame istorinėje Kalniškės mūšio vietoje. Prieš 80-ešimt metų 1945 m. gegužės 16 d. panašaus dydžio būrys ištesėjo priesaikos žodžius ir gynė savo kraštą, žuvo arba buvo ištremti. Linkiu, kad jūsų priesaikos žodžiai įsirėžtų į atminti ir širdį, ir netektų jos sulaužyti“, – sake KASP vadas.

    Prisiekę kariai savanoriai tolimesnę tarnybą atliks savo rinktinių padaliniuose pagal gyvenamąją vietą, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: čia toliau bus ugdomi karių įgūdžiai, būtini ginant valstybę.

    Jau tapo tradicija priesaikos Lietuvos Respublikai ceremonijas organizuoti svarbiose mūsų šalies istorinėse vietose. Kalniškės mūšio vietoje prieš 80 metų vyko vienas didžiausių partizaninių mūšių Lietuvoje. 1945 metų gegužės 16 dieną puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno vadovaujami partizanai atkakliai priešinosi kelis kartus gausesniam NKVD kariuomenės pulkui. Mūšio metu žuvo 44 partizanai, kurie buvo žiauriai išniekinti ir palikti Simno turgaus aikštėje, vėliau užkasti prie Simno ežero. Žuvusių partizanų palaikai 1989-aisias garbingai palaidoti Simno kapinėse, 1991 metais Kalniškės miške mūšio vietoje ant Meškakalnio kalvos pastatytas paminklas žuvusiems partizanams, kur kasmet prisimenami ir pagerbiami tie, kurie už Lietuvą atidavė brangiausią – savo gyvybes.

    KASP informacija, Astos Kazlauskienės nuotraukos

  • Rengimą pradėjo septintoji komendantinių vienetų karių laida

    Rengimą pradėjo septintoji komendantinių vienetų karių laida

    Šią savaitę Didžiosios Kovos rinktinėje prasidėjo septintasis Bazinis komendantinių vienetų karių rengimo kursas. Į komendantūras užsiregistravę kariai pradėti rengtis nuo praėjusiųjų metų rudens, jų bazinis rengimas vykdomas Krašto apsaugos savanorių pajėgose.

    Kursą iškilmingai pradėjo Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas, pabrėžęs šio rengimo svarbą ir būsimų karių atsakomybę:

    „Komendantinių vienetų kariai – tai žmonės, kurie karo metu užtikrina mūsų saugumą strategiškai svarbiose vietose. Jūsų pasirengimas – mūsų visų ramybė“.

    Kursus komendantinių vienetų kariams veda KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės kariai, taip pat kviestiniai instruktoriai iš Karo policijos. Kariniam rengimui naudojamas Lietuvos kariuomenės mokyklos brg. gen. Kazio Veverskio poligonas ir jo infrastruktūra Kazlų Rūdos savivaldybėje.

    Įkvepianti kurso pradžia buvo dar labiau sustiprinta susitikimu su Laurynu Suodaičiu – kariu ir žinomu verslininku, kuris jau yra sėkmingai baigęs šį kursą. Jo dalijimasis patirtimi, išgyventais iššūkiais ir pasakojimais apie asmeninį augimą įkvėpė kiekvieną dalyvį siekti daugiau.

    Kursantai, dalyvaujantys mokymuose, yra aprūpinti visa reikalinga ekipuote, ginkluote ir priemonėmis, leidžiančiomis jiems tinkamai pasirengti tarnybai. Į komendantinius vienetus atrinkti kariai įgyja kario statusą, kuris suteikia jiems ne tik atsakomybes, bet ir visas valstybės garantijas. Karo komendantūrose tarnybą gali atlikti visi Lietuvos piliečiai, tinkami pagal individualias savybes, patirtį, pasirengimą ir turimą kvalifikaciją. Pratybų ir mokymų metu rezervo kariai turi socialines ir kitas garantijas, kurios numatytos ir taikomos visiems kariams: jiems mokamas kariams nustatytas tarnybinis atlyginimas arba išmokamas pagrindiniame darbe gaunamo vidutinio darbo užmokesčio dydžio atlyginimas, aprūpinama apranga, maistu ir gyvenamosiomis patalpomis, kompensuojamos kelionės išlaidos.

    Komendantiniams vienetams karo metu yra numatytos atskiros funkcijos ir struktūra. Jų funkcijos karo metu itin svarbios: tai strateginių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas, evakuacijos užtikrinimas, informacinės aplinkos stebėsena ir kita. Komendantinis vienetas yra labai svarbus ginkluoto konflikto atveju, apsaugant kariuomenės užnugarį ir Lietuvos piliečius nuo hibridinių grėsmių bei užtikrinant visuomenės saugumą. Komendantinis vienetas neskirtas ir neplanuojamas panaudoti atvirame mūšio lauke.

    KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės informacija

    Gr. Viliaus Džiavečkos asociatyvinės nuotraukos

  • KASP rinktinėse – Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos

    KASP rinktinėse – Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos

    Dešimtys alinančių žygio kilometrų, daugybė netikėtų užduočių ir valia nugalėti – Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos parodė, kas yra verti stipriausiųjų titulo! Praėjusį savaitgalį – balandžio 25 – 27 dienomis KASP rinktinėse visoje Lietuvoje vyko Savanorių pajėgų rinktinių geriausio pėstininkų skyriaus varžybos, kuriose varžėsi stipriausi pėstininkų skyriai!

    Jau tradicija tapusiose varžybose kariai savanoriai demonstravo savo jėgą, ištvermę bei sumanumą gausybėje kariškų rungčių, tarp kurių – kovinis šaudymas, ginklų ardymas ir surinkimas apsunkintomis sąlygomis, taktinė medicina mūšio sąlygomis, kovinės technikos atpažinimas, spartusis žygis, vandens kliūčių įveikimas. Visos varžybų rungtys reikalavo ne tik fizinės ištvermės, tačiau ir psichologinio atsparumo, o svarbiausia – komandinio darbo, juk ne veltui sakoma, jog vienas lauke – ne karys!

    Drauge su kariais savanoriais varžybose svečio teisėmis dalyvavo ir skyriai iš Lietuvos šaulių sąjungos ir kitų Lietuvos kariuomenės vienetų, taip Lenkijos ginkluotųjų pajėgų 1-osios Teritorinės gynybos brigados.Sveikiname visus varžybų nugalėtojus, kurių laukia sekantis išbandymas – Krašto apsaugos savanorių pajėgų Geriausio pėstininkų skyriaus varžybos, kuriose susigrums geriausi skyriai iš visų KASP rinktinių!

    Nuotraukų autoriai – vyr. srž. Vaiga Gaižauskienė, srž. Sergejus Smekajevas, gr. Andrius Jankauskas, vyr. eil. Erika Čebatorienė, Asta Kazlauskienė

  • Vilniuje prisiekė Komendantinių vienetų kariai

    Vilniuje prisiekė Komendantinių vienetų kariai

    Balandžio 17 d. Vilniuje, Gedimino štabo bataliono rikiuotės aikštėje, Lietuvos Respublikai prisiekė 84 komendantinių vienetų kariai, sėkmingai baigę Bazinį komendantinių vienetų kario rengimo kursą. Likę 6 kurso dalyviai buvo prisiekę anksčiau, tarnaudami Lietuvos kariuomenėje.

    Garbė skaityti priesaikos tektą buvo suteikta j. eil. Godai Idzelytei, o kaip geriausia karė KASP Didžiosios Kovos rinktinės vėliavą prisiekiančiųjų vardu pabučiavo j. eil. Emilija Černiauskaitė.

    Kursą baigusius karius pasveikino Didžiosios Kovos rinktinės vadas plk. ltn. Gintautas Ciesiūnas:

    „Didelė atsakomybė ir garbė yra ginti savo tėvynę. Šiandien priesaikos žodžiais jūs visi patvirtinote, kad ginsite Lietuvos laisvę ir nepriklausomybė. Priesaika kiekvienam kariui yra bene svarbiausias momentas tarnyboje. Žodžiai kuriuos jus ištariate liks kaip įsipareigojimas visam gyvenimui. Sveikinu pasirinkus kario kelią. Drąsiai raginu jūs nesustoti ir siekti tobulėjimo tiek savarankiškai tiek įvairiuose kursuose. Labai noriu padėkoti karių artimiesiems, kad paskatinote savo dukras ir sūnūs atlikti pareigą tėvynei.“

    Specialius 10 dienų kursus būsimiems komendantinių vienetų kariams vedė KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės instruktoriai, taip pat kviestiniai instruktoriai iš Karo policijos. Kursų klausytojai įgijo arba atnaujino individualius karinius įgūdžius, susipažino su kariuomenės ginkluote, statutais, taktika, medicina ir topografija. Kariniam rengimui buvo naudojamas Lietuvos kariuomenės mokyklos brg. gen. Kazio Veverskio poligonas ir jo infrastruktūra Kazlų Rūdos savivaldybėje.

    Komendantinio vieneto užduotys karo metu – svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas, evakuacijos procesų užtikrinimas bei informacinės aplinkos stebėsena. Nors šis vienetas nėra skirtas veikti atvirame mūšio lauke, jis atlieka esminį vaidmenį šiuolaikinėje gynyboje, stiprindamas kariuomenės užnugarį ir saugodamas Lietuvos piliečius nuo hibridinių grėsmių.

    Vyr. eil. Erikos Čebatorienės nuotraukos

    #KASP#Lietuvoskariuomenė#kariaisavanoriai#komendantūros#BuvomeEsameBūsime

  • Žemaičių rinktinės kariai patruliavo AB „Litgrid“ teritorijoje

    Žemaičių rinktinės kariai patruliavo AB „Litgrid“ teritorijoje

    Balandžio 10-11 d. Kiškėnuose, strateginio objekto AB „Litgrid“ teritorijoje, Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės kariai savanoriai vykdė Taikos metu užduočių (TMU) pratybas.

    Pratybų tikslas – treniruoti vienetus atlikti pasirengimą ir paramą institucijoms TMU kontekste, siekiant pagerinti institucijų bendradarbiavimą ir užtikrinti efektyvų atsako į krizę veiksmų koordinavimą. Pratybų metu kariai vykdė pėsčiuosius ir motorizuotus patrulius.

    Pratybų užduotis – remti Viešojo saugumo tarnybą (VST), vykdant paramą jų tiesioginėms užduotims strateginiam objekte. Kontrolės postuose treniruotasi atlikti standartines procedūras, gludinti ir koordinuoti tarpusavio veiksmai. Buvo įvykdytas karių surinkimas, perdislokavimas, objekto apsaugos organizavimas ir patekimo į saugomo objekto teritoriją kontrolė.

    Pratybos vyko remiantis tarpinstitucine Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo sutartimi, parašyta su VRM ir kitomis tarnybomis, kurioje įsipareigojama dalyvauti bendrame rengime ir mokymuose, remti viena kitą kursais ir apmokymais. Institucijų bendradarbiavimas reikalingas tam, kad kilus grėsmei ar krizinei situacijai, visos tarnybos gebėtų tinkamai reaguoti, komunikuoti, priimti sprendimus ir vykdyti nustatytas užduotis.

    TMU vykdymas yra vienas iš nuolatinių KASP uždavinių. Žemaičių apygardos rinktinė, kaip ir visos kitos, privalo būti pasirengusi ne tik drauge su kitais kariuomenės daliniais reaguoti į grėsmę šalies suverenitetui, bet ir padėti civiliams, iškilus ekstremalioms situacijoms. Kaip nustato įstatymai, paskelbus ekstremalią situaciją, kariuomenė gali būti pasitelkta teikti pagalbą civilinėms institucijoms.

    Žemaičių rinktinės informacija ir nuotraukos