Liepos 25 d. Alytuje, Merkinės mūšio aikštėje Lietuvos Respublikai garbingai prisiekė virš šimto 121-osios Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso laidos karių.
„Šiandien prisiekėte Lietuvai, tai didelė garbė, o kartu ir atsakomybė, kurią prisiėmėte norėdami ją apginti. Esate istorinė jungtis tarp partizanų, kurie tuo metu davę priesaiką tokio komforto, kurį turime šiandieną, neturėjo, jie stojo į kovą už Lietuvos laisvę su viltimi, kovojo už tokią Lietuvą, kurioje mes dabar gyvename, – sveikindamas prisiekusius karius savanorius sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas.
KASP vadas padėkojo karių artimiesiems, išugdžiusiems motyvuotus sūnus ir dukras ir palaikiusius siekiant tapti kariais savanoriais.
„Ištarėt žodžius: „negailėdami jėgų ir gyvybės“, tad linkiu niekada neišsižadėti ką tik duotos priesaikos – neišduokite savęs, draugų, artimųjų. Tikrai bus sunkių akimirkų, tačiau svarbiausias Jūsų ginklas – tai Jūsų mintys ir motyvacija. Laikykite mintis „pagaląstas“ ir „užtaisytas“. Sveikinu įsiliejus į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, kurias sudaro apie 5000 karių savanorių, tapote tautos gynybinio skydo dalimi. Jums perduodu sveikinimus nuo Lietuvos kariuomenės ir Sausumos pajėgų vadų. „Buvome, Esame, Būsime!“, – karius sveikino KASP vadas plk. D. Vaicikauskas.
Geriausias kurso karys j. eil. Vakaris Žogelis skaitė priesaikos žodžius ir bučiavo kovinę vėliavą, jam taip pat buvo įteikta KASP vado atminimo dovana.
Priesaikos ceremonijos metu nauji kariai savanoriai uniformines kepures pakeitė į tamsiai raudonas KASP beretes. Prieš duodami priesaiką, kariai savanoriai tris savaites dalyvavo Alytuje vykusiame Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse, kuriame susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktiškai vykdė kariams savanoriams keliamas karybos užduotis.
Birželio 23 d. Estijos savanorių pajėgų „Kaitseliit“ vado gen. mjr. Ilmar Tamm kvietimu Pernu mieste Estijos pergalės dienos renginiuose dalyvavo KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas, štabo karininkai ir KASP vėliavų grupė.
Estijos Pernu mieste šiemet surengtas karinis „Kaitseliit“ paradas – iškilmingoje rikiuotėje išsirikiavo Estijos Savanorių pajėgų daliniai, NATO sąjungininkai, Estiijos sukarintų ir paramilitarinių organizacijų atstovai. Aukščiausio lygio renginyje dalyvavo Estijos Respublikos Prezidentas Alar Karis, Estijos Seimo (Riigikogu) Pirmininkas Lauri Hussar, Estijos kariuomenės vadas gen. ltn. Andrus Merilo.
Pergalės diena Estijoje švenčiama birželio 23 d. Tai svarbi nacionalinė šventė, skirta paminėti Võnnu mūšį, kuris įvyko 1919 m. Estijos nepriklausomybės karo metu. Ši pergalė buvo labai svarbi kovoje už Estijos nepriklausomybę po Pirmojo Pasaulinio karo. Pergalės diena Estijoje – tai ne tik mūšio prisiminimas, bet ir gilesnis Estijos laisvės, vienybės ir pasididžiavimo savo šalimi simbolis.
Estijos Savanorių pajėgų arba „Kaitseliit“ vadas gen. mjr. Ilmar Tamm Pergalės dienos proga kalbėjo: „Kariai savanoriai yra mūsų pajėgų stiprybė. Jų laisva valia yra Savanorių pajėgų esmė ir varantysis variklis. Vyrai ir moterys savanoriai. Jų valia ir indėlis saugant savo namus, bendruomenę ir šalį suteikia įkvėpimo ir pasitikėjimo. Prezidentas Lennart Meri 1993 m. atkūrė tradiciją švęsti Pergalės dieną uždegant Pergalės liepsną. Estijai tai buvo garbė: atkurti birželio 23-iosios, kuri dar 1934 m. buvo paskelbta nacionaline švente, tradicijas. Tačiau tai buvo ir iššūkis: oriai švęsti savo laisvės troškimą, turint ribotus to meto išteklius. Šiandienos laikai kelia kitokių iššūkių. Tačiau, kaip ir tada, mes galime tai padaryti! Stovėdamas čia, Pernu, Estijos Respublikos gimtinėje, ir žvelgdamas į šias eiles, mūsų savanorius krašto gynėjus, NATO partnerius taip pat kaimyninių Baltijos šalių Savanoriškų pajėgų atstovus, drįstu teigti, kad mums niekada nebereikės atkurti jokių tradicijų, nes neleisime joms nutrūkti.”
Birželio 4 d., Šiaulių miesto Prisikėlimo aikštėje įvyko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 34-ųjų įkūrimo metinių minėjimo ir Bazinio komendantinių vienetų karių rengimo kurso baigimo ir priesaikos ceremonija.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, Šiaulių rajono meras Česlovas Greičius, Karo komendantūrų valdybos vadas plk. Danas Mockūnas, Šiaulių įgulos vadas plk. ltn. Eligijus Rukšnaitis, Lietuvos kariuomenės ordinariato vyresnysis karo kapelionas plk. ltn. Virginijus Veilentas, Šiaulių įgulos karinių ir sukarintų vienetų vadai, komendantinių vienetų karių artimieji ir kiti garbingi svečiai.
Iškilmingos rikiuotės metu, Bazinio komendantinių vienetų karių rengimo kursą baigę kariai prisiekė ne tik ištikimai tarnauti savo šaliai, vykdyti vadų įsakymus, bet ir negailėdami jėgų ir net gyvybės ginti savo Valstybę, jos Laisvę ir Nepriklausomybę. Visų prisiekiančiųjų karių vardu skaityti priesaikos tekstą ir garbė pagerbti dalinio kovinę vėliavą buvo suteikta j. eil. Aurimui Černiauskui, kuris buvo išrinktas geriausiu kursantu. Taikliausia kurso kare tapo j. eil. Laima Vakrinaitė, vyriausias kurso karys j. eil. Albinas Klimas. Iš viso kursą baigė ir prisiekė 70 karių.
Sveikindama prisiekusius karius KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadė mjr. Lina Jieznienė kalbėjo:
„Šiandien – ypatinga diena. Jūs stovite karinėje rikiuotėje ir žengėte vieną iš svarbiausių žingsnių – prisiekėte Tėvynei. Ši priesaika tai pažadas ginti Lietuvą. Pasirinkote kario kelią. Tebūnie ši diena įkvėpimas kiekvienam iš jūsų toliau eiti šiuo keliu – sąmoningai, išdidžiai ir drąsiai.“
Prisikėlimo rinktinėje viena komendantinių vienetų karių laida keičia kitą. Birželio 5 d. į mokymus atvyko nauja pilietiškai nusiteikusių, būsimųjų komendantinių vienetų karių grupė. Iš viso – 75 asmenys. 10 dienų trunkančio kurso metu jie įgis arba atnaujins individualius karinius įgūdžius, susipažins su Lietuvos kariuomenės ginkluote, statutais, taktika ir topografija.
Komendantiniams vienetams karo metu yra numatytos šios funkcijos: svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas bei evakuacijos procesų užtikrinimas ir kt.
Apžvelgiant 34-ius KASP Prisikėlimo rinktinės gyvavimo metus, galima didžiuotis stipria augančios naujos karių savanorių kartos dvasia. Kariai yra gerai motyvuoti, kaupia patirtį, dalyvauja tarptautinėse pratybose ir operacijose, tobulinasi įvairiuose kursuose, yra užsitarnavę visuomenės bei NATO partnerių pasitikėjimą. Prisikėlimo rinktinės kariai yra pasirengę valstybės ginkluotajai gynybai, taikos meto užduotims ir dalyvavimui tarptautinėse operacijose.
Pirmuoju tuometinės Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Šiaulių rinktinės vadu 1991 m. buvo paskirtas Rimantas Jurgaitis. Suformuotoms kuopoms Šiaulių mieste vadovavo Antanas Kliunka ir Gintaras Balakas, Šiaulių rajone – Juozas Griguola, Kelmėje – Andrėjus Ralovėcas (pirmasis vadas R. Jurgaitis), Telšiuose – Petras Milkintas. Vėliau susikūrė kuopos Akmenėje (vadas Stasys Krištopaitis), Radviliškyje (Vilmantas Verpetinskas), Joniškyje (Identas Adomaitis), Pakruojyje (Vytautas Jukna), Šiaulių mieste – 3-ioji kuopa (vadas Kastytis Satkauskas), Akmenėje – 2-oji (Albertas Sadauskas), Telšiuose – 2-oji (Alvydas Jokšas).
Rinktinės karius 34-ojo gimtadienio proga pasveikino Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadė mjr. Lina Jieznienė:
„Minėdami rinktinės įkūrimo metines, stovime ant tvirto 34-erių metų pamato. Vos atkūrus Nepriklausomybę į šią savanorių rinktinę susibūrė žmonės, kurie nelaukė nurodymų, o pirmieji išdrįso stoti į Tėvynės gynėjų gretas. Šiandien, minint 34-ąsias rinktinės įkūrimo metines, pažvelkime ne tik atgal, bet ir į ten, kur esame dabar. Į misiją, kuri tęsiasi, į pareigą, kuri nesibaigia. Mes dar turime ką nuveikti. Ačiū už jūsų pasiryžimą, už jūsų ištikimybę, už jūsų tylų, bet nepajudinamą pasiaukojimą. Tegul Prisikėlimo dvasia visada gyvena jūsų širdyse!“
Vrš. Vaidoto Česlovo Vasilkevičiaus ir Prisikėlimo rinktinės nuotraukos
2025 m. gegužės 21 d. Kaune, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Didžiojoje menėje, Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Dariaus ir Girėno apygardos 2-ojoje rinktinėje įvyko rinktinės vyriausiojo puskarininkio pasikeitimo ceremonija, kurios metu srž. mjr. Artūrą Miklušį pakeitė vrš. Andrius Samusevas.
Šventinėje rikiuotėje dalyvavo KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas, rinktinės vadas plk. ltn. Egidijus Morkūnas, visų rinktinės padalinių štabo ir kuopų atstovai su velukais ir kiti svečiai.
Į karo mokslus JAV išvykstantis Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės vyriausiasis puskarininkis srž. mjr. A. Miklušis puskarininkio galios simbolį, spontoną, perdavė naujai paskirtam rinktinės vyriausiajam puskarininkiui vrš. Andriui Samusevui.
Vrš. A. Samusevas yra Lietuvos kariuomenės veteranas, nuo 1996 metų iki dabar nuosekliai praėjęs visas eilinio kario ir puskarininkio pakopas. Tarnybą Lietuvos kariuomenėje Vytauto Didžiojo atskirajame jėgerių batalione, kaip šauktinis pradėjo 1996 m. rudenį.
Viršila sukaupė didelę profesinę patirtį, daug dirbo su kariais, užsirekomendavo kaip kompetetingas lyderis, taip pat kvalifikuotas instruktorius, tarnavo Jėgerių batalione, Puskarininkių mokykloje, dalyvavo tarptautinėse operacijojes Irake, Kosove, Malyje. Beveik dešimt metų atidavė tarnybai Dariaus ir Girėno rinktinėje. Praėjo pakopas nuo kario savanorio – skyriaus vado iki kuopininko. Vrš. A. Samusevas yra ne kartą skatintas bei apdovanotas įvairiomis padėkomis ir medaliais. Nuo 2019 m. iki dabar ėjo Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 203 pėstininkų kuopos kuopininko pareigas.
Gegužės 16 d. Kalniškės mūšio vietoje (Lazdijų r. Kalniškės miške) įvyko 119-osios Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso (BKSĮK) karių laidos priesaikos ceremonija.
Priesaikos vieta Kalniškės miške pasirinkta neatsitiktinai: gegužės 16 dieną sukanka 80 metų nuo garsiojo pokario meto partizanų mūšio su NKVD smogikais.
Tris savaites trukusį BKSĮK baigę kariai prisiekė Lietuvos Respublikai ir iškilmingos ceremonijos metu dėvėtas uniformines kepures pakeitė į tamsiai raudonas KASP beretes.
Prieš duodami priesaiką, kariai savanoriai tris savaites treniravosi Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos Mokomojo pulko organizuojamame Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse, kur susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktiškai vykdė kariams savanoriams keliamas karybos užduotis.
Geriausiu 119-osios BKSĮK laidos kariu išrinktas j. eil. Gustas Keturakis iškilmingos priesaikos ceremonijos metu skaitė priesaikos žodžius ir bučiavo KASP Dainavos apygardos 1-osios rinktinės kovinę vėliavą, vėliau kariui įteikta KASP vado dovana.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavęs Krašto apsaugos Savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas pasveikino prisiekusius karius ir pabrėžė, kad jie atstovauja ketvirtąją savanorių kartą ir tęsia pirmųjų trijų kartų tradicijas. „Turim prabangą gyventi laisvoje Lietuvoje, kurią apgynė ir užtarnavo trys ankstesnės savanorių kartos. Jūsų prievolė – duotą priesaiką išlaikyti, kad Lietuva būtų tokia, kokioje mes ir mūsų artimieji norime gyventi. Esame istorinėje Kalniškės mūšio vietoje. Prieš 80-ešimt metų 1945 m. gegužės 16 d. panašaus dydžio būrys ištesėjo priesaikos žodžius ir gynė savo kraštą, žuvo arba buvo ištremti. Linkiu, kad jūsų priesaikos žodžiai įsirėžtų į atminti ir širdį, ir netektų jos sulaužyti“, – sake KASP vadas.
Prisiekę kariai savanoriai tolimesnę tarnybą atliks savo rinktinių padaliniuose pagal gyvenamąją vietą, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje: čia toliau bus ugdomi karių įgūdžiai, būtini ginant valstybę.
Jau tapo tradicija priesaikos Lietuvos Respublikai ceremonijas organizuoti svarbiose mūsų šalies istorinėse vietose. Kalniškės mūšio vietoje prieš 80 metų vyko vienas didžiausių partizaninių mūšių Lietuvoje. 1945 metų gegužės 16 dieną puskarininkio Jono Neifalto-Lakūno vadovaujami partizanai atkakliai priešinosi kelis kartus gausesniam NKVD kariuomenės pulkui. Mūšio metu žuvo 44 partizanai, kurie buvo žiauriai išniekinti ir palikti Simno turgaus aikštėje, vėliau užkasti prie Simno ežero. Žuvusių partizanų palaikai 1989-aisias garbingai palaidoti Simno kapinėse, 1991 metais Kalniškės miške mūšio vietoje ant Meškakalnio kalvos pastatytas paminklas žuvusiems partizanams, kur kasmet prisimenami ir pagerbiami tie, kurie už Lietuvą atidavė brangiausią – savo gyvybes.
Balandžio 27 dieną, sekmadienį, Marijampolėje Dainavos apygardos 1-oji rinktinė minėjo 34-ąsias įkūrimo metines. Šia proga Kazlų Rūdos bei Marijampolės savivaldybių teritorijose vyko Geriausio pėstininkų skyrių varžybos, o sekmadienį Marijampolėje organizuota šventinė karių rikiuotė.
Šeštadienį startavę brg. gen. K. Veverskio poligone, dešimt rinktinės pėstininkų skyrių dvi dienas varžėsi dėl Geriausio pėstininkų skyriaus vardo. Svečių teisėmis dalyvavo kariai iš Lenkijos Respublikos 1-osios Teritorinės gynybos brigados ir Lietuvos šaulių sąjungos Suvalkijos 4-osios rinktinės šaulių skyrius. Pėstininkų skyriai rungėsi vykdydami įvairias individualias ir kolektyvines užduotis. Varžybų dalyviai turėjo atlikti karo topografijos, kovinio šaudymo, sparčiojo žygio, medicinos, sužeistųjų transportavimo, išgyvenimo, ginklų valdymo, kliūčių įveikimo, inžinerijos bei kitas jėgos ir ištvermės reikalaujančias užduotis. Kasmet vykstančiose varžybose yra vertinamas karių gebėjimas vykdyti paskirtas užduotis pagal nustatytus standartus, stiprinamos Sausumos pajėgų tradicijos ir plėtojamas tarptautinis bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais. Geriausias rinktinės pėstininkų skyrius deleguojamas varžytis dėl Geriausio Savanorių pajėgų pėstininkų skyriaus vardo.
Šiemet geriausius rezultatus pavyko parodyti 102 pėstininkų kuopos skyriui. Antri – 108 (Lazdijų) kuopos kariai, o trečiąją vietą laimėjo – 109 (Druskininkų) kuopos komanda.
Marijampolės Sūduvos gimnazijos stadione vyko karinės technikos, ginkluotės, ekipuotės paroda, kario profesijos pristatymas, įvairios karinės veiklos visuomenei, Sausumos pajėgų orkestro pasirodymas. Iškilmingos rikiuotės metu prisiminta rinktinės istorija, apdovanoti geriausi rinktinės kariai bei Geriausio rinktinės pėstininkų skyriaus varžybų nugalėtojai.
Šventinėje rikiuotėje karius pasveikino Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. Darius Vaicikauskas. Jis akcentavo Trijų kartų karių savanorių indėlį ginant mūsų valstybingumą ir šalies laisvę. „Esate ketvirtoji savanorių karta. Linkiu su didele motyvacija ir pasiryžimu įveikti visas kliūtis, kaip tai darė Nepriklausomybės kovų savanoriai, partizanai ir 1990-aisiais atkurtos Lietuvos stoję ginti savanoriai“.
Renginyje taip pat dalyvavo Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda, Lenkijos Respublikos 1-osios teritorinės gynybos 12 bataliono vadovybė, karinių ir sukarintų struktūrų, visuomeninių organizacijų atstovai, rinktinės kariai ir jų artimieji, marijampoliečiai ir miesto svečiai.
Dainavos rinktinės vadas plk. ltn. Mindaugas Jančiukas pasveikino visus su švente, padėkodamas kariams už aukštą motyvaciją, profesionalumą ir atsidavimą tarnybai besirengiant Tėvynės gynybai, negailint savo jėgų ir laiko bei palinkėjo stiprybės, ryžto, atkaklumo, tikėjimo ir drąsos semtis iš 1991-ųjų metų savanorių.
Dainavos rinktinės kūrimosi ištakų reikėtų ieškoti dar prieš 1991 metus, kai pirmieji savanoriai ėjo ir registravosi pas tuometinius komendantūros darbuotojus. 1991 metais balandžio 17 dieną Krašto apsaugos departamento generalinio direktoriaus įsakymu buvo įkurta Alytaus apskrities teritorinės gynybos rinktinė. Rinktinės vadu paskirtas Arūnas Dudavičius. 1992 metais kovo 11 dieną rinktinei įteikta kovinė vėliava. 1999 metais sausio 15 dieną Krašto apsaugos ministro įsakymu Alytaus rinktinei suteiktas Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos vardas. Vykstant reorganizacijai nuo 2005 metų spalio 1 dienos Dainavos rinktinei priskirtos buvusios Tauro apygardos 4-osios rinktinės trys kuopos.
Balandžio 18 d. Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje, Kaune, Lietuvos Respublikai prisiekė 68 kariai savanoriai.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavęs KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas pirmiausia padėkojo Mokomojo pulko instruktoriams ir instruktorių padėjėjams, kuriuos paskyrė KASP rinktinės, visiems organizavusiems bazinį kursą ir rengusiems karius savanorius. Taip pat KASP vado padėkos žodžių sulaukė priesaikos renginio organizatoriai ir KOP orkestro muzikantai, istorinėje vietoje, iškilminga proga nuostabiai atlikę Lietuvos Respublikos himną, kurį darniai sugiedojo visi rikiuotės dalyviai.
Kreipdamasis į karius KASP vadas akcentavo, kad jie reprezentuoja Ketvirtąją savanorių kartą. Pirmoji savanorių karta 1919 metais iš visų šalies kampelių susirinko ginti Lietuvą. Antroji savanorių karta ginti Lietuvos – partizanauti į miškus, išėjo 1944 metais.
“Šios dvi savanorių kartos Lietuvai prisiekė panašiai kaip ir jūs, tačiau neturėdamos pasirinkimo kokį dabar jūs turite. Mes visi šiandieną galime grįžti namo ir mėgautis ateinančiomis Šv. Velykomis savo artimųjų tarpe. Pirmųjų dviejų kartų savanoriai turėjo pasirinkimą tik kovoti ir mirti. 1991 m. Trečioji savanorių karta, susirinkę prie TV bokšto ir Aukščiausiosios Tarybos rūmų, dar kartą apgynė mūsų nepriklausomybę. Šios trys savanorių kartos sukūrė tokią Lietuvą, kurioje mes dabar gyvename ir mėgaujamės, todėl mūsų pareiga ir prievolė tęsti šias tradicijas ir neleisti, kad praėjusių kartų savanorių nuveiktas darbas nueitų perniek. Daugeliui iš jūsų gyvenime tai pirmoji priesaika. Tai yra jūsų santuoka su kariuomene, su Savanorių pajėgomis. Ši santuoka yra sutvirtinta priesaika, kurios nevalia išsižadėti. Priesaika nėra vien tušti ir bereikšmiai žodžiai. Noriu, kad šiandien dieną ištarti jie giliai įsirėžtų į jūsų atmintį ir į širdį. Sakiniu „Ginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę” pasakyta labai daug. Už šių žodžių stovi mūsų artimieji, vaikai, broliai, seserys, motinos, tėvai ir seneliai. Nepasirinkite išdaviko kelio, vieną dieną sulaužę priesaiką. Lietuvos kariuomenės vado, taip pat Sausumos pajėgų vado ir savo vardu kiekvienam iš jūsų linkiu tvirto vertybinio pagrindo, kovinės dvasios, gero kovinio rengimo, kurkime tokią Lietuvą už kurią būtų verta kovoti. Buvome, Esame, Būsime!”, – sveikindamas prisiekusius savanorius kalbėjo KASP vadas plk. D. Vaicikauskas.
Geriausias kurso karys j. eil. Arūnas Buja skaitė priesaikos žodžius ir bučiavo KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kovinę vėliavą, jam taip pat buvo įteikta KASP vado atminimo dovana.
Priesaikos ceremonijos metu nauji kariai savanoriai uniformines kepures pakeitė į tamsiai raudonas KASP beretes. Prieš duodami priesaiką, kariai savanoriai tris savaites dalyvavo Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke vykusiame Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse, kuriame susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktiškai vykdė kariams savanoriams keliamas karybos užduotis.
Po priesaikos kariai savanoriai pradės tarnybą vienoje iš šešių Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių.
Balandžio 17 d. Vilniuje, Gedimino štabo bataliono rikiuotės aikštėje, Lietuvos Respublikai prisiekė 84 komendantinių vienetų kariai, sėkmingai baigę Bazinį komendantinių vienetų kario rengimo kursą. Likę 6 kurso dalyviai buvo prisiekę anksčiau, tarnaudami Lietuvos kariuomenėje.
Garbė skaityti priesaikos tektą buvo suteikta j. eil. Godai Idzelytei, o kaip geriausia karė KASP Didžiosios Kovos rinktinės vėliavą prisiekiančiųjų vardu pabučiavo j. eil. Emilija Černiauskaitė.
Kursą baigusius karius pasveikino Didžiosios Kovos rinktinės vadas plk. ltn. Gintautas Ciesiūnas:
„Didelė atsakomybė ir garbė yra ginti savo tėvynę. Šiandien priesaikos žodžiais jūs visi patvirtinote, kad ginsite Lietuvos laisvę ir nepriklausomybė. Priesaika kiekvienam kariui yra bene svarbiausias momentas tarnyboje. Žodžiai kuriuos jus ištariate liks kaip įsipareigojimas visam gyvenimui. Sveikinu pasirinkus kario kelią. Drąsiai raginu jūs nesustoti ir siekti tobulėjimo tiek savarankiškai tiek įvairiuose kursuose. Labai noriu padėkoti karių artimiesiems, kad paskatinote savo dukras ir sūnūs atlikti pareigą tėvynei.“
Specialius 10 dienų kursus būsimiems komendantinių vienetų kariams vedė KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės instruktoriai, taip pat kviestiniai instruktoriai iš Karo policijos. Kursų klausytojai įgijo arba atnaujino individualius karinius įgūdžius, susipažino su kariuomenės ginkluote, statutais, taktika, medicina ir topografija. Kariniam rengimui buvo naudojamas Lietuvos kariuomenės mokyklos brg. gen. Kazio Veverskio poligonas ir jo infrastruktūra Kazlų Rūdos savivaldybėje.
Komendantinio vieneto užduotys karo metu – svarbių objektų ir infrastruktūros apsauga, kontrolės postų įrengimas, evakuacijos procesų užtikrinimas bei informacinės aplinkos stebėsena. Nors šis vienetas nėra skirtas veikti atvirame mūšio lauke, jis atlieka esminį vaidmenį šiuolaikinėje gynyboje, stiprindamas kariuomenės užnugarį ir saugodamas Lietuvos piliečius nuo hibridinių grėsmių.
Vasario 7 d. Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje, Lietuvos Respublikai prisiekė per 70 karių savanorių. Vietoje, kurioje įvyko 116-osios Bazinio kario savanorio įgūdžių kurso laidos priesaika, pasirinkta neatsitiktinai: čia įamžinti visi 20 000 partizanų, paaukojusių gyvybes už Tėvynės laisvę pokario kovoje prieš sovietų okupantus.
„Šiandien prisiekėte Lietuvai, tai didelė garbė, o kartu ir atsakomybė, kurią prisiėmėte norėdami ją apginti. Niekada neišduokite kario priesaikos! Pasirinkdami tapti kariais savanoriais jau pademonstravote savo tvirtą valią ir pasiryžimą. Baigę bazinį kursą tapote pilnaverčiais Savanorių pajėgų kariais. Linkiu jums toliau nesustoti, gilinis į karo mokslus ir tobulėti, kadangi Lietuvai reikalingi tvirti ir gerai pasirengę kariai. Dėkoju karių artimiesiems, kurie nuoširdžiai palaiko ir į pratybas išleido savo šeimų narius, o taip pat instruktoriams, kurie parengė dar vieną savanorių laidą”, – sveikindamas prisiekusius savanorius kalbėjo KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas.
Geriausias kurso karys j. eil. Dovydas Kancleris skaitė priesaikos žodžius ir bučiavo kovinę vėliavą, jam taip pat buvo įteikta KASP vado atminimo dovana. Priesaikos ceremonijos metu nauji kariai savanoriai uniformines kepures pakeitė į tamsiai raudonas KASP beretes.
Prieš duodami priesaiką, kariai savanoriai tris savaites dalyvavo Baziniame kario savanorio įgūdžių kurse, kuriame susipažino su ginkluotės, taktikos, topografijos, logistikos, ryšių ir medicinos teorija bei praktiškai vykdė kitas užduotis.
Kariai savanoriai pratybose per metus dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų. Mokymai dažniausiai rengiami savaitgaliais, tačiau įvairūs kursai ir ilgesnės trukmės pratybos vyksta ir darbo dienomis. Kario savanorio tarnyba yra nenuolatinė karo tarnyba, suderinama su kario savanorio civiliniu darbu, mokslais ar studijomis.
Sausio 17 d. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgos (KASP) minėjo 34-ąsias įkūrimo metines Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje. Iškilmingos karių rikiuotė metu, kurioje dalyvavo visų Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių būriai su kovinių vėliavų grupėmis, taip pat KASP užsienio partneriai – Latvijos, Estijos, Lenkijos savanorių pajėgų vėliavų grupės. Savanorių pajėgas sveikino aukšti Lietuvos Respublikos Seimo ir Karšto apsaugos ministerijos vadovybės atstovai, Lietuvos kariuomenės vadovybė, pajėgų, vienetų bei KASP rinktinių vadai ir kariai.
LR Seimo Pirmininkas Saulius Skvernelis sveikinimo kalboje išsakė didžiavimąsi KASP, visais kariais savanoriais, pasirengusiais bet kurią akimirką ginti Lietuvą: „Savanoriai mūsų tautos istorijoje užima ypatingą vietą. Dabartiniame kontekste, kai laisvės ir nepriklausomybės sąvokos, matant vykstantį karą Ukrainoje, įgauna naują, itin jautrią reikšmę savanorių indėlis krašto gynyboje tampa nepamatuojamai svarbus. Esate neatsiejama Lietuvos kariuomenės dalis ir garantas, kad jūsų budėjimas laisvės sargyboje ir stipri kovotojų dvasia bus stipresnė už bet kokį agresorių.“
Atkuriamojo Seimo Pirmininkas Vytautas Landsbergis KASP karius įvardijo kaip ryžtingiausią visuomenės dalį, o Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras prisiminė KASP įkūrimo aplinkybes: „Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba ir kariai savanoriai susibūrė ginti Lietuvos laisvės daug anksčiau – sudėtingu 1991 metų pirmųjų sausio dienų metu. Tai žmonės, kurie susibūrė ir susikūrė, kaip parlamento ir kitų svarbių objektų gynėjai – 34 metai prabėgo nuo lemtingų sausio įvykių, kai išgirdę Tėvynės šauksmą, ginkluoti tuo, kas pakliuvo po ranka, savanoriai stojo ginti Tėvynės laisvės prieš kruviną ir negailestingą okupantą. Per daugiau nei tris dešimtmečius Krašto apsaugos savanorių pajėgos augo, stiprėjo ir brendo kaip neatskiriama Lietuvos kariuomenės dalis su aiškiomis funkcijomis ir aiškia užduotimi. Esu dėkingas Jūsų šeimų nariams ir darbdaviams, kurie sudaro sąlygas jūsų laiką skirti prasmingai misijai. Pajėgų įkūrimo metinių proga linkiu visiems ištvermės, kuo geriausios sėkmės tiek darbuose, tiek šeimose, tiek stiprinant ir puoselėjant mūsų Tėvynę Lietuvą.“
Rikiuotės metu naujai paskirtam KASP vyriausiam puskarininkiui srž. mjr. Rolandui Adžgauskui buvo įteiktas simbolinis puskarininkio atributas – spontonas, trumpakotė ietis su plačiu ir puošniu antgaliu. Taip pat renginyje buvo apdovanota 2024 metų geriausia savanorių kuopa, kurios vadui įteiktas pereinamasis prizas – atkurtas istorinis XIV amžiaus kalavijas, taip pat bus apdovanoti geriausi praėjusiųjų metų KASP darbdaviai.
Iškilmingo minėjimo metu tylos minute pagerbti žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas ir padėtos gėlės ant karių savanorių kapų. Krašto apsaugos savanorių pajėgų rikiuotę užbaigė trys salvės, iššautos iš istorinės KASP patrankos.
Dienos eigoje KASP vadas plk. Darius Vaicikauskas pasirašė Trijų Baltijos šalių savanorių pajėgų bendradarbiavimo sutartis su Latvijos „Zemessardze“ bei Estijos „Kaitseliit“ savanorių pajėgų vadais, o su Lenkijos teritorinės gynybos pajėgų 1-osios teritorinės brigados vadu – dvišalę bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatomas karių dalyvavimas bendruose karinio rengimo, sporto ir kituose renginiuose. „Tai, ką mes darome kartu atneša mūsų piliečiams daugiau saugumo, dokumentai ant kurių šiandien sudedame savo parašus – tai veiksmai, o ne skambios kalbos. Veikimas yra mūsų savanoriškųjų pajėgų tapatybė ir identitetas, mes kartu treniruojamės ir tobulėjame, ir tai yra mūsų karinės šeimos esmė. Pasirašėme ką sutarėme pasirašyti ir tegu sutartys virsta veiksmais: tegu Lietuvos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos kariai savanoriai kuo daugiau kartu treniruojasi, kad prireikus, atėjus tam laikui, kurio nei vienas nelaukiame, būtume tam pasirengę kaip kaimynai, kaip broliai ir sesės kare. Ir surėmę pečius kovotume“, – po sutarčių pasirašymo kalbėjo plk. D. Vaicikauskas.
34-ųjų įkūrimo metinių proga KASP vadas apdovanojo Garbės savanorius ir įteikė jiems Garbės savanorio ženklelius. Garbės savanorio vardą, dėka pavyzdingos ir ilgametės tarnybos užsitarnavo: št. srž. Ričardas Ruškys iš KASP Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės, vyr. srž. Olegas Krivonos iš KASP Didžiosios Kovos apygardos 8-osios rinktinės, srž. Kęstutis Kasauskas iš Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės, srž. Deividas Žemaitis iš Vyčio apygardos 5-osios rinktinės ir vyr. eil. Saulius Vaitkevičius iš Dainavos apygardos 1-osios rinktinės.
Krašto apsaugos savanorių pajėgos oficialiai įkurtos 1991 metų sausio 17 dieną. Krašto apsaugos savanorių pajėgos rengia karius savanorius Lietuvos Respublikos sausumos teritorijos ginkluotai gynybai, teikia priimančiosios šalies paramą, teikia pagalbą kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms, vykdo kitas funkcijas. Šiuo metu KASP tarnauja 5600 karių savanorių, kurie dalyvauja kariniame rengime dažniausiai savaitgaliais, todėl gali suderinti tarnybą kariuomenėje ir civilinę veiklą – darbą ar studijas.
